- nuostabumas
- nuostabùmas sm. (2) BŽ114 1. → nuostabus: Apėmė mane nuostabumo jausmas Vd. Ji negali iš nuostabumo pajudėti rš. 2. nuostabus daiktas, dalykas: Čia buvo nuskendusi pilis su visais nuostabumais, su karžygiais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
